Europos Parlamento Rinkimai
Už ką balsuojame Europos Parlamento rinkimuose?
Per Europos Parlamento rinkimus piliečiai renka Europos Parlamento (EP) narius. Tai vyksta kas penkerius metus. Paskutiniai rinkimai vyko 2019 m., kiti – šiemet, 2024 m. birželio 6-9 d. Piliečiai balsuoja už politikus arba politinę partiją, kurie jiems atstovaus Europos Parlamente. Jie balsuoja už partijas, konkuruojančias tarpusavyje savo šalyje, jie negali balsuoti už kitų Europos šalių partijas arba už Europos sąrašą. Kiekviena šalis turi tam tikrą vietų skaičių Europos Parlamente.
Ką veikia Europos Parlamentas?
Europos Parlamentas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos institucijų. Kartu su Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba jis yra atsakingas už visai Europos Sąjungai taikomų teisės aktų priėmimą. Taip pat Europos Parlamentas renka Komisijos pirmininką, kartu su Europos Vadovų Taryba tvirtina Europos Sąjungos biudžetą ir atlieka keletą kitų užduočių.
Kaip organizuojamas Europos Parlamentas?
Europos Parlamentą sudaro ne daugiau kaip 750 narių ir vienas pirmininkas. Šis skaičius nustatomas prieš rinkimus, kitoje Parlamento kadencijoje bus 720 narių. Visi nariai bus renkami per birželio mėn. vyksiančius rinkimus. Kiekviena valstybė narė gauna tam tikrą vietų skaičių, atsižvelgiant į jos gyventojų skaičių. Valstybės narės Europos Parlamente turi ne mažiau kaip 6 ir ne daugiau kaip 96 vietas. Europos Parlamento (EP) nariai Parlamente sudaro politines grupes, remdamiesi bendromis politinėmis ideologijomis, o ne tautybe. Taigi kiekvienai politinei grupei priklauso EP nariai iš skirtingų valstybių narių su panašiomis politinėmis nuostatomis.
Kas yra Europos partijos?
Piliečiai negali tiesiogiai balsuoti už Europos partijas, tačiau jos egzistuoja. Dauguma nacionalinių partijų priklauso vienai iš dešimties Europos politinių partijų. Šios partijos dažniausiai atitinka Europos Parlamento politines grupes, tačiau ne visiškai. Pavyzdžiui, Europos žaliųjų partija ir Europos laisvasis aljansas yra dvi atskiros partijos, tačiau Parlamente jos sudaro vieną grupę. Europos partijos tampa vis svarbesnės koordinuojant veiksmus nacionaliniu ir Europos lygmeniu, tarp ES institucijų ir jų narių Europos Parlamente. Priklausydami Europos partijoms jų nariai suvienodina savo politines pozicijas ir taip padidina partijų įtaką.
The European Political Parties
Europos liaudies partija
Europos liaudies partija (ELP) – centro dešinės proeuropietiška politinė partija. ELP sudaro daugiau kaip 83 partijos iš 44 šalių. ELP siekia demokratiškos, skaidrios ir veiksmingos, piliečiams artimos Europos. Jai svarbūs teisingumo ir bendrojo gėrio, solidarumo ir atsakomybės principai.
Europos socialistų partija
Europos socialistų partija (ESP) vienija Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos socialistų, socialdemokratų, darbininkų ir demokratų partijas. ESP sudaro 33 partijos narės, keletas susijusių narių ir narių stebėtojų. Jos agituoja už pažangią, teisingą, laisvą ir tvarią Europą. ESP vienija socialinio teisingumo, lygybės ir visuomenės gerovės vertybės.
Liberalų ir demokratų alijansas už Europą
Liberalų ir demokratų alijansą už Europą (LDAE) sudaro daugiau kaip 70 narių partijų, jis priklauso Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“. Alijansą vienija europietiškos ir liberalios vertybės, jis palaiko Europos integraciją. LDAE siekia laisvos, tvarios ir konkurencingos Europos.
Europos demokratų partija
Europos demokratų partija (EDP) – centristinė Europos politinė partija, vienijanti 20 partijų iš 17 šalių. Ji taip pat priklauso Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“. EDP siekia Europos demokratijos, grindžiamos bendromis taikos, laisvės, solidarumo ir švietimo vertybėmis.
Europos žaliųjų partija
Europos žaliųjų partija vienija nacionalines partijas, kurioms svarbios žaliosios vertybės. Kartu su Europos laisvuoju aljansu jos sudaro vieną frakciją Parlamente. Europos žalieji pasisako už politinę, socialinę ir ekonominę pertvarką, grindžiamą atsakomybės už aplinką, socialinio teisingumo, įtraukties, įvairovės ir taikos vertybėmis.
Europos laisvasis alijansas
Europos laisvasis aljansas (ELA) yra proeuropietiška partija, vienijanti 41 partiją visoje Europos Sąjungoje. Europos Parlamente ji priklauso Žaliųjų-ELA frakcijai. ELA pasisako už teisę į demokratinį apsisprendimą ir siekia Europos vienybės įvairovėje, grindžiamos subsidiarumo ir socialinio teisingumo principais.
Europos konservatorių ir reformuotojų partija
Europos konservatorių ir reformuotojų partija (EKR), anksčiau – Europos konservatorių ir reformuotojų aljansas, yra centro dešinioji Europos partija. Jai svarbios asmens laisvės, nacionalinio suvereniteto, parlamentinės demokratijos, privačios nuosavybės, ribotos valdžios, laisvosios prekybos, šeimos vertybių ir valdžios decentralizacijos vertybės.
Identiteto ir demokratijos partija
Identiteto ir demokratijos partija, anksčiau – Judėjimas už Europos tautas ir laisvę, kurią sudaro daugiau kaip 10 narių partijų, yra kraštutinės dešinės Europos partija. Jai svarbi nacionalinio suvereniteto sąvoka. Kovojama už imigracijos kontrolę, žodžio laisvės apsaugą ir kultūros gynimą.
Europos kairiųjų partija
Europos kairiųjų partija – tai daugiau kaip 40 nacionalinių partijų asociacija, vienijanti Europos žemyno alternatyvias ir progresyvias kairiąsias partijas. Jos agituoja už nuoseklią šiandieninių socialinių santykių transformaciją į taikią ir socialiai teisingą visuomenę. Jos yra prieš kapitalistinę sistemą.
Europos krikščionių politinis judėjimas
Europos krikščionių politinis judėjimas (EKPJ) yra Europos politinė partija, propaguojanti krikščioniškąsias vertybes. Jai svarbios žmogaus orumo, sveikų šeimų, žmonėms ir planetai naudingos ekonomikos, laisvės, saugumo ir stabilumo, šiuolaikinės vergovės panaikinimo, ES reformavimo ir krikščioniškos kultūros bei paveldo išsaugojimo vertybės.